- įsmeigti
- įsmeig|ti (ia, ė)
вонзить; всадить; воткнуть; вперить (глаза)
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
įsmeigti
Смотреть что такое "įsmeigti" в других словарях:
įsmeigti — įsmeĩgti, ia (į̃smeigia), į̃smeigė tr. K, Š, Rtr; R, N, L 1. įkišti ką smailų, įdurti, įbesti: Įsmeĩk smaigtį, baslį, mietą į žemę J. Kuolą įsmeigiu MŽ369. Adatą įsmeigì, i paskui reik pastumt Jrb. Įsmeigė šakę į šieną Šl. Tuiną insmeĩgę,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsmeigti — įsmei̇̃gti vksm. Įsmei̇̃gti kastùvą į žẽmę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
persmeigti — tr. BŽ446; N 1. Š, Rtr perdurti, perverti: Parsmeik su iešmu piktvarlę J. Plaučius par̃smeigė Trs. Persmeigė mano rankas ir kojas MTP12. Persmeigtinas N. | prk.: Ta mintis lyg durklu persmeigdavo jų širdis sp. ^ Jaučiu, kad negalėsiu šitaip visą… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvaryti — 1 suvaryti tr. DŽ1, KŽ 1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvaryk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkirsti — 1 įkir̃sti, į̃kerta, įkir̃to 1. tr., intr. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu J. Višta vaikui į ranką įkir̃to Jrb. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst Paį. Visada ji… … Dictionary of the Lithuanian Language
įskverbti — įskver̃bti, ia, į̃skverbė tr. 1. K, L, Rtr, NdŽ įbesti, įsmeigti: Lopetelės nėr įskver̃busi, o uogų duok! Krš. | refl. K, M, Amb, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Peilis, baslys mestas, blokštas stačias įsìskverbė į žemę J. 2. kastuvu įkasti: Nevaliosme žemės… … Dictionary of the Lithuanian Language
įspirti — įspìrti, į̃spiria, įspyrė 1. tr., intr. N, M, Š, Rtr, L suduoti koja: Jautis jamui įspyrė J. Mane arklys inspyrė Lp. Anam įspyrė į pryšakį drigantas Plt. Tėvui į akinius įspyrė gaidys, i iškrito stiklas Jrb. ^ Toks negerumas, rodos, kas į… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvaryti — 1 įvaryti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46 1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invaryti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarysi karvę, tegu… … Dictionary of the Lithuanian Language
įverpti — įver̃pti, ia (į̃verpia), į̃verpė Rtr 1. tr. LL282, NdŽ verpiant įsukti, įpinti: Iñverpta juodulių siūluosen Dglš. Kurgi inverpei pumputį! Ut. | prk.: Į savo rūbus į̃verpė ir įaudė ji savo mislį ir savo gražumą TS1897,11. 2. tr. verpiant… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsmeigti — apsmeĩgti, ia, àpsmeigė tr. K aplink apibesti: Žmogus, apsmeigęs su lopeta kalną, pakėlė jį ir nuvertė MPs. smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; pasmeigti; persmeigti; piesmeigti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atsmeigti — atsmeĩgti, ia, àtsmeigė tr. 1. BŽ513 atsegti ištraukiant smeigtuką. 2. atstatyti, atkišti smailų daiktą: Nuėjau varyt, tai ragus àtsmeigė [bulius] Gs. smeigti; apsmeigti; atsmeigti; įsmeigti; išsmeigti; nusmeigti; … Dictionary of the Lithuanian Language
